Iki projekto buvau pasimetusi, nežinojau kur galiu eiti ir ką veikti, grįžti į senąjį darbą nebenorėjau. Nedirbau 3 metus, auginu dvi mergaites, teko rūpintis šeima, buitimi, namais, aplinka, toks užburtas ratas atrodė, kad darbui nebėra laiko. Pagrindine priežastimi, kuri man trukdė sugrįžti į darbo rinką įvardinčiau savo pačios neapsisprendimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, sveikatos problemas. Į projektą Galiu Mokytis - Galiu Dirbti prisijungiau 2022 pavasarį nežinodama kas manęs laukia, tik ieškojau, kas man galėtų padėti.Apie projektą tuo metu galvojau taip: kaip bus taip, bet blogiau jau nebus kaip yra. Jokių išankstinių nuostatų neturėjau, tiesiog ėjau atvira ir ieškanti pagalbos. Ir iš tikrųjų likau maloniai nustebinta. Visų specialistų konsultacijos buvo naudingos, neišskirčiau nei vieno. Labai sužavėjo susitikimai su neuroedukatore Rėda, psichologės Aušros įžvalgos ir paprastumas, bendravimas, noras padėti, Ievos įžvalgos, pastabos, patarimai. Projekto metu įsidarbinau, atradau kas man iš tikrųjų patinka ir tinka, šiuo metu dirbu mėgstamą darbą. Mano emocinė, psichologinė ir fiziologinė savijauta pasikeitė, jaučiuosi labiau pasitikinti savimi, žinau ko noriu ir to siekiu. Kai nesupranti/nežinai/neįsivaizduoji kaip ir kur pasukti, ką daryti, tuomet reikia aplinkinių pagalbos, išklausymo, patarimo, todėl su šypsena veide prisimenu visus projekto susitikimus.

Mano vienintelė kliūtis dalyvauti projekte buvo atstumas, nes pirmyn atgal tekdavo suvažinėti 120 km autobusu. Bet labai nekantravau ir buvau tiesiog ištroškusi bendravimo, žinių įgijimo. Kalbant apie specialistus visa "Galiu mokytis" komanda yra labai profesionali. Tie susitikimai būdavo tarsi atvykimas pas šeimos narius. Pradedant nuo Daivos sušildančio kavos puodelio, ir guodžiančio žodžio, baigiant Ievos tvirtesniu žodžiu, kad laikas save suimti į rankas. Ieva - tikras kaučeris ir vadovas, jos žodžiai tvirti, tikslūs ir stumiantys tik į priekį. Rėdos neuroedukacijos užsiėmimai-pradžioje negirdėtas dalykas, o paskui taip susižavėjau veikla, kad ateityje norėčiau pati išmokti mokyti kitus. Pradžioje su daugybe iššūkių susidūrusi per Rėdos užsiėmimus( tokių, kaip , kad pirmą kartą piešiau "normalaus žmogaus figūrą", o ne vaikišką keverzonę, pabaigoje užbaigiau savo gyvenimo drobe. Kaip pati Rėda pavadino" tvirtu stuburu", kuris kabo mano garbingiausioje vietoje ir neleidžia man pasimiršti. Nebuvau naujokė psichoterapijoje, bet tai, ką davė Aušra, buvo nauja, gilu, ir labai stipru. Nebuvo lengva eiti per savo "vidines džiungles", bet turėjau labai stiprų psichologės palaikymą. Kaučerė Agnė labai motyvavo, per jos individualias konsultacijas gavau daug praktiškų patarimų, nuo tokių kaip pradėti savo verslą, kaip nepasiklysti biurokratijoje, iki, kas vagia mūsų laiką. Stiprūs buvo ir grupiniai užsiėmimai, tokie kaip klientų aptarnavimas.

Prie projekto GALIU MOKYTIS – GALIU DIRBTI prisijungiau rugpjūčio mėnesį. Prisijungus prie projekto pirma mintis - VILTIS. Viltis, kad kažkas pasikeis padedant jėgoms, kurioms padedant sukasi pasaulis, jei aš esu jo (pasaulio) dalis (o aš esu)... Dėkoju Dievui už kiekvieną žmogų, sutiktą kelyje (gyvenimo laike) ypač svarbus indėlis pradedant nuo Daivos skambučio, tada psichologė Aušra, neuroedukacinė Rėdos programa ir projekto vadovė Ieva. Visiems ačiū, nenoriu kad bendravimas pasibaigtų. Iki projekto buvau išlaikomas tėvo. Susidūriau su judėjimo stoka, trūko kibirkšties mąstyme postūmiui pradėti veiklą. Kalbant apie specialistus ir jų indėlį projekte negalėčiau išskirti vieno. Negalima iš plaštakos delno atskirti kuris pirštas mažiau reikalingas, kitaip tai nebūtų pilnavertiškai sveikas delnas. Kas turi keturis brolius ar seses ,ar teisinga sakyti kad vienas (-a) iš jų yra mažiau brolis ar mažiau sesė. Juk kiekvienas projekto "GALIU MOKYTIS – GALIU DIRBTI" darbuotojas savaip prisidėjo prie to, kas pastūmėjo mane į pesrpektyvesnį rytojų. Labiausiai patiko Daivos skambutis, Aušros tikslios įžvalgos, Rėdos nuoširdus tikėjimas, Ievos motiniškas vedimas. Visų padrąsinimas žodžiu, leidžiančiu stiprinti vidinę, išblėsusią kažkuriuo metu, drąsą... Kol širdis plaka ir smegenys generuoja mintis, projektas tik dokumentuose gali baigtis, o laike projektas keičia projektą, atsiveria naujos galimybės, tačiau senos nesibaigia, jos pasipildo.